Turino darbas iš namų

NAUJAUSI KOMENTARAI

Karš­tos dis­ku­si­jos apie šios re­lik­vi­jos au­ten­tiš­ku­mą įtrau­kia dau­gy­bę įvai­rių spe­cia­lis­tų: te­olo­gų, is­to­ri­kų, ar­che­o­lo­gų, in­ži­nie­rių, ma­te­ma­ti­kų ir kt. Prak­tiš­kai ne­bū­na me­tų, kad koks nors moks­li­nin­kas ar moks­li­nė la­bo­ra­to­ri­ja ne­pa­teik­tų nau­jų ar­gu­men­tų dro­bu­lės ša­li­nin­kų ar prie­ši­nin­kų nau­dai.

Tad ban­dy­ki­me pa­žvelg­ti į Tu­ri­no dro­bu­lės pa­slap­tį, jos is­to­ri­ją, re­lik­vi­jos au­ten­tiš­ku­mo ša­li­nin­kų ir prie­ši­nin­kų ar­gu­men­tus. Dro­bu­lės žmo­gaus pa­slap­tis Tu­ri­no dro­bu­le yra va­di­na­mas 4 met­rų ir 37 cen­ti­met­rų il­gio, met­ro ir 11 cen­ti­met­rų plo­čio li­ni­nis au­di­nys, ku­ris jau dau­giau kaip me­tų sau­go­mas Tu­ri­no ka­ted­ro­je.

Dro­bu­lė­je ma­to­mas dvi­gu­bas nu­ogo žmo­gaus kū­no at­spau­das — iš prie­kio ir iš nu­ga­ros. At­spau­dai iš­dės­ty­ti taip, kad at­ro­do, clark fx variantai kū­nas bu­vo pa­gul­dy­tas aukš­tiel­nin­kas ant apa­ti­nės au­dek­lo da­lies, o vė­liau už­klo­tas ki­ta jo da­li­mi.

Kū­no at­vaiz­de ryš­kiau ma­ty­ti įvai­rios kai­rio­sios ran­kos rie­šo, ko­jų ir de­ši­nio­jo šo­no žaiz­dos. Dro­bu­lė­je kū­no at­vaiz­do kon­tū­rai yra iš­si­lie­ję, ne­ryš­kūs — pli­ka aki­mi jį ga­li­ma įžvelg­ti tik iš ke­lių met­rų at­stu­mo.

Ta­čiau yra ma­to­mas vei­das, barz­da, plau­kai, lū­pos, pirš­tai. Re­mian­tis at­lik­tais moks­li­niais au­dek­lo ty­ri­mais, įma­no­ma tiks­liau pa­žin­ti tik­rą­ją au­di­ny­je ma­to­mų žmo­gaus žaiz­dų kil­mę. Ant abie­jų dro­bu­lės žmo­gaus at­spau­dų pa­ste­bi­ma dau­gy­bė su­mu­ši­mų ir įdrės­ki­mų, taip pat — ant gal­vos bu­vu­sio erš­kė­čių vai­ni­ko pa­lik­tos žy­mės.

Turine pristatomi lietuvių dizaino darbai

Mi­ru­sio­jo vei­das bu­vo la­bai su­ža­lo­tas: abu ant­akiai iš­ti­nę, su­lau­žy­ta no­sies krem­zlė. Be to, ap­tik­ta be­ga­lė pla­ki­mo rim­bais pėd­sa­kų ant nu­ga­ros, krū­ti­nės, ko­jų, ma­ty­ti net me­ta­li­nių ru­tu­liu­kų, ku­riuos ro­mė­nai pri­tai­sy­da­vo prie rim­bo ga­lo, žy­mės. Ne­na­tū­ra­liai pa­dė­ta gal­va, ran­kų bei lie­mens po­zos lei­džia da­ry­ti prie­lai­dą, kad tuo me­tu, kai bu­vo vy­nio­ja­mas į li­ni­nį au­dek­lą, kū­nas jau bu­vo su­stin­gęs.

Ta­čiau ant dro­bu­lės nė­ra jo­kių mi­ru­sio kū­no iri­mo pėd­sa­kų. Va­di­na­si, pa­lai­kai pra­bu­vo su­vy­nio­ti į dro­bu­lę tiek lai­ko, kiek rei­kė­jo, kad su­si­for­muo­tų į au­di­nį įsi­spau­dęs at­vaiz­das.

Kū­nas bu­vo iš­vy­nio­tas iš au­dek­lo taip, kad ne­su­si­ga­din­tų krau­jo pėd­sa­kai. Daug pa­sau­lio krikš­čio­nių ti­ki, kad į šį au­dek­lą po mir­ties bu­vo įsup­tas Jė­zus Kris­tus, kad ja­me ma­to­mi at­spau­dai pri­klau­so bū­tent Jam. Pir­ma­sis skep­ti­kas — vys­ku­pas Jo­no evan­ge­li­jo­je skai­to­me, kad Ve­ly­kų ry­tą prie Jė­zaus ka­po at­bė­gę mo­ki­niai tuš­čia­me ka­pe ran­da pa­lik­tas dro­bu­les ir jas pa­ma­tę įti­ki plg.

Jn 20, 1— Dau­giau Nau­ja­sis Tes­ta­mentas apie Kris­taus įka­pes, kaip ir apie ki­tus su Jė­zaus gy­ve­ni­mu su­si­ju­sius daik­tus, ne­už­si­me­na. Ta­čiau krikš­čio­nių ypač sta­čia­ti­kių tra­di­ci­jo­je vi­sa­da bu­vo pa­sa­ko­ja­ma apie įvai­rius au­dek­lus, ant ku­rių Iš­ga­ny­to­jas ne­va pa­li­kęs sa­vo vei­do, kū­no pėd­sa­kus. Vie­nas ran­kraš­tis mi­ni, kad m.

Pranešti klaidą

Bi­zan­ti­jos im­pe­ra­to­riaus at­sto­vas sa­kė kal­bą dvie­jų dro­bu­lių at­ga­be­ni­mo į Kon­stan­ti­no­po­lį pro­ga. Vie­nas au­dek­las bu­vo ku­tuo­tas rank­šluostis, ant ku­rio ras­ti pa­ties Kris­taus vei­do pa­lik­ti at­spau­dai. Le­gen­da pa­sa­ko­ja, esą jie bu­vo skir­ti Ede­sos da­bar­ti­nė Ur­fa, Tur­ki­ja ka­ra­liui, kad šis ga­lė­tų iš­si­gy­dy­ti nuo jį ka­mavusios li­gos. Apie ant­rą­ją dro­bu­lę bu­vo pra­ne­ša­ma, kad jo­je įžvel­gia­mi vi­so Kris­taus kū­no at­spau­dai.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

XI—XII a. Bi­zan­ti­jos šal­ti­niai mi­ni, kad ten ji at­ke­lia­vo iš ara­bų kraš­tų. Spė­da­mi to­les­nį dro­bu­lės marš­ru­tą, jos au­ten­tiš­ku­mo ša­li­nin­kai ma­no, kad Va­ka­rus ji pa­sie­kė iš Ry­tų Baž­ny­čios per Kry­žiaus žy­gius. Re­lik­vi­ja pir­mą turino darbas iš namų vie­šai de­monst­ruo­ta m.

Naudodamas novatoriškas fotografijos technologijas ir savo galvos skulptūrą Turino drobulę galėjo suklastoti Renesanso menininkas Leonardas da Vinčis. Tokią versiją iškėlė dokumentinio televizijos filmo kūrėjai. Ant relikvinės drobulės esančių veido atspaudų bruožai iš tikrųjų yra paties L. Ant audeklo jie suprojektuoti.

Mer­ge­lei Ma­ri­jai pa­sta­ty­ti baž­ny­čią, jei jam pa­si­seks grei­tai iš­trūk­ti iš ka­lė­ji­mo. Kaliniui pa­si­ro­dė bokš­to sar­go pa­dė­jė­ju pa­si­ver­tęs an­ge­las ir pa­dė­jo pa­bėg­ti. Žof­rua ve­dė Oto­no de La­ro­šo vai­kai­tę Ža­ną. Ma­no­ma, kad bū­tent Oto­nas de La­ro­šas, vie­nas iš ke­tu­rių pa­grin­di­nių kry­žiaus žy­gių va­do­vų, tuo me­tu val­dęs Atė­nus, m. La­ro­šų šei­mos re­lik­vi­ja, ėju­si iš ran­kų į ran­kas, pa­ga­liau bu­vo nu­ga­ben­ta į nau­jai de Šar­ni pa­sta­ty­tą baž­ny­čią.

Nuorodos kopijavimas

Dro­bu­lė trau­kė mi­nias mal­di­nin­kų. Pir­muo­ju skep­ti­ku ta­po tuo­me­ti­nis Tro­je­so vys­ku­pas, ku­ris m.

Vys­ku­pas tei­gė, kad at­li­kęs ty­ri­mą jis nu­sta­tė dai­li­nin­ką, ku­ris pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs klas­to­tę. Vie­šai ro­dy­ti dro­bu­lę bu­vo už­draus­ta. Žof­rua de Šar­ni anū­kė Mar­ga­re­ta m. Per m. Nuo gais­rų dro­bu­lė dar nu­ken­tė­jo m.

Skubantiems

Jo­je, kaip blo­gai iš­si­lai­kęs krikš­čio­nių dai­li­nin­kų dar­bas, bu­vo eks­po­nuo­ja­ma ir Tu­ri­no dro­bu­lė. Aukš­tai virš ar­kos ka­bo­ju­sią dro­bu­lę nu­fo­tog­ra­fa­vo ar­che­o­lo­gas ir fo­to­gra­fas mė­gė­jas Se­cun­do Pia Se­kun­das Pi­ja. Jis pa­da­rė tik du kad­rus: vie­nas iš jų bu­vo su­ga­din­tas, o ryš­ki­nant ki­tą, fo­to­gra­fą pri­bloš­kė tam­sia­me ne­ga­ty­ve pa­ma­ty­tas po­zi­ty­vus Kris­taus at­vaiz­das.

Jis vi­są nak­tį tik­ri­no sa­vo at­ra­di­mą, kad Tu­ri­no dro­bu­lė­je yra įsi­spau­dęs negaty­vus Jė­zaus Kris­taus at­vaiz­das, o no­rint iš­gau­ti pozity­vą, te­rei­kia ją nu­fo­tog­ra­fuo­ti. Jau po tre­jų me­tų m. Ji tei­gia, esą at­spau­das ant au­dek­lo at­si­ra­do turino darbas iš namų che­mi­nės re­ak­ci­jos, ku­rią su­kė­lė ant kū­no už­pil­tos su mi­ra su­mai­šy­tos ali­jo­šiaus sul­tys ir iš mi­ru­sio­jo kū­no iš­si­sky­rę amo­nia­ko ga­rai.

Il­gai­niui ši te­ori­ja bu­vo at­nau­jin­ta ir pa­keis­ta, kai at­lik­ti nau­ji, ki­tų ty­rė­jų ini­ci­juo­ti eks­pe­ri­men­tai. Ta­čiau P. Vig­no­no ty­ri­mai at­vė­rė ke­lią ana­to­mų ty­ri­nėjimams, ku­riuos dar la­biau pa­ska­ti­no fo­to­gra­fi­jos tech­ni­kos pažan­ga, nes nuo­trau­kos iš­ryš­kin­da­vo pli­ka aki­mi ne­ma­to­mas de­ta­les.

Pra­ėju­sio am­žiaus ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je Pa­ry­žiaus šv. Juo­za­po li­go­ni­nės chi­rur­go Pier­re'o Bar­bet Pje­ro Bar­bė dar­bai pa­tvir­ti­no, kad kū­no at­spau­dai dro­bu­lė­je yra ana­to­miš­kai tiks­lūs. Me­di­kas ap­ti­ko žen­klų, liu­di­jan­čių, kad dro­bu­lės žmo­gus iš­ties bu­vo nu­kry­žiuo­tas. Moks­li­niai ty­ri­mai su­tam­pa su evan­ge­li­jų pa­sa­ko­ji­mais, kad Jė­zaus kū­nas po mir­ties ne­bu­vo nu­plau­tas. Ty­ri­mai at­sklei­dė, kad nu­kry­žiuo­to­jo ran­kos vi­ni­mis bu­vo pri­kal­tos per rie­šus, nes tik per rie­šus pri­kal­tas žmo­gus ga­lė­jo ka­bė­ti ant kry­žiaus.

Krau­jo pėd­sa­kai prie dil­bio kau­lo ro­do, kad pa­smerk­ta­sis ant kry­žiaus ju­dė­jo no­rė­da­mas įkvėp­ti oro.

Italijos mokslininkai atliko naujausius eksperimentus. Jų rezultatai įrodo, jog ant drobulės esančios žymės, kurias esą paliko Kristaus kūnas, negalėjo būti suklastotos viduramžiais. Ko gero, šią žinią skeptiškai sutiks tie, kurie abejoja, ar rusvos spalvos 4,3 metrų ilgio audinys siekia Kristaus nukryžiavimo laikus prieš 2 tūkst. Skeptikai ilgą laiką tvirtino, kad drobulė yra viduramžių klastotė.

Bar­bet at­li­ko iš­sa­mius ty­ri­mus su ne­se­niai am­pu­tuo­to­mis ran­ko­mis. Jis pa­ste­bė­jo, kad pa­žei­dus pa­grin­di­nį ran­kos plaš­ta­kos ner­vą, nykš­čio rau­muo su­si­trau­kia — taip pa­aiš­kė­jo, ko­dėl dro­bu­lė­je ma­to­mi tik ke­tu­rių pirš­tų at­spau­dai. Taip pat pa­vy­ko iš­si­aiš­kin­ti dar vie­ną įdo­mią de­ta­lę: su­stin­gu­sios la­vo­no ko­jos bu­vo už­dė­tos vie­na ant ki­tos, nors pa­pras­tai mi­ru­sių­jų ko­jos yra vie­na gre­ta ki­tos. REKLAMA Kraujas — vyriškos lyties žmogaus To­les­ni ana­to­mų ty­ri­mai at­sklei­dė, kad ant de­ši­nio­sios nu­kry­žiuo­to­jo turino darbas iš namų bu­vo 9 x 10 cm dy­džio žaiz­da.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad to­je vie­to­je Jė­zaus pe­tį spau­dė kaž­koks sun­kus daik­tas. Ma­no­ma, kad ši žaiz­da at­si­ra­do, kai nu­teis­ta­sis my­riop į sa­vo eg­ze­ku­ci­jos vie­tą ne­šė kry­žių. Iš­sa­mūs dro­bu­lės ty­ri­mai ro­do, kad de­ši­nė­je Kris­taus krū­ti­nės pu­sė­je, tarp penk­to ir šeš­to šon­kau­lio, žio­jė­jo di­džiu­lė at­vi­ra krau­juo­jan­ti žaiz­da. Ga­li bū­ti, kad tai ie­ti­mi pa­da­ry­tas su­žei­di­mas, o kū­ną pa­gul­džius, iš žaiz­dos iš­bė­gęs krau­jas pa­skli­do ant dro­bu­lės.

Iš­ty­rus tas dė­mes, pa­aiš­kė­jo, kad ant dro­bu­lės tik­rai ma­ty­ti žmo­gaus krau­jas. Ta­čiau įdo­miau­sia tai, kad dvie­jų tūks­tant­me­čių se­nu­mo krau­jas te­bė­ra ga­na ryš­kiai rau­do­nas.

Nu­sta­ty­ta, kad to­kią ryš­kią spal­vą lė­mė per di­de­lis tul­žies pig­men­tų kie­kis krau­jy­je. San An­to­ni­jo uni­ver­si­te­to Tek­sa­so vals­ti­ja Mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos de­par­ta­men­tas at­li­ko ge­ne­ti­nius iš­li­ku­sio krau­jo mak­ro­fa­gų ty­ri­mus ir ga­vo stul­bi­nan­čius re­zul­ta­tus — tai bu­vo vy­riš­kos ly­ties žmo­gaus krau­jas, ku­ria­me turino darbas iš namų Pa­les­ti­no­je gy­ve­nu­sioms tau­toms bū­din­gas ge­nas. Dau­giau­sia dro­bu­lės ty­ri­mų at­lik­ta aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je.

Ame­ri­kie­čių fi­zi­kas Džo­nas Džek­so­nas m. Šios gru­pės žmo­nės, nau­do­da­mi šiuo­lai­ki­nę tech­ni­ką, Tu­ri­ne pen­kias pa­ras pa­kai­to­mis ty­rė gar­si­ą­ją re­lik­vi­ją. Gau­tos iš­va­dos iki šiol yra svar­bios vi­siems dro­bu­lės ty­rė­jams.

Drobulės raštai ir atspaudai — iš biblinių laikų Nu­sta­ty­ta, kad dro­bu­lės au­di­nio raš­tas bū­din­gas II—I a.

Ar­ti­mų­jų Ry­tų au­di­niams.

Ant jos ras­ta žie­da­dul­kių ar dir­vo­že­mio dul­ke­lių, ku­rių ga­li­ma ras­ti Je­ru­za­lės apy­lin­kė­se, kur bu­vo nu­kry­žiuo­tas Jė­zus. Dro­bu­lės žmo­gus pri­klau­so ju­dė­jų-se­far­dų et­ni­nei gru­pei. Vy­ras bu­vo apie cm ūgio ir ne ma­žiau nei 30—45 me­tų am­žiaus. Dro­bu­lės fo­to­gra­fi­jo­se krau­jo pėd­sa­kai su­si­lie­ja su at­vaiz­do kon­tū­ru, ta­čiau ty­ri­mas at­sklei­dė, kad jie yra du skir­tin­gi da­ly­kai.

Be to, iš­si­aiš­kin­ta, kad krau­jo dė­mės ant au­di­nio at­si­ra­do dar prieš ja­me įsi­spau­džiant at­vaiz­dui. Ne­se­niai moks­li­nin­kai at­ra­do at­spau­dą mo­ne­tos, ku­rio­je iš­kal­ti žen­klai ro­do, kad ji pa­ga­min­ta ai­siais Ro­mos im­pe­ra­to­riaus Ti­be­ri­jaus val­dy­mo me­tais, ar­ba 29 m. Ro­mė­niš­ko­ji mo­ne­ta pa­li­ko pėd­sa­ką ant kai­rio­jo dro­bu­lė­je at­ga­min­to vei­do ant­akio.

Prieš sep­ty­nio­li­ka me­tų ant de­ši­nio­sios akies taip pat bu­vo ras­tas mo­ne­tos at­spau­das, ku­ris nu­ro­do im­pe­ra­to­riaus Ti­be­ri­jaus lai­kus.

Ša­li­nin­kų ir prie­ši­nin­kų ar­gu­men­tai At­ro­dy­tų, vi­si šie at­ra­di­mai tu­rė­tų aki­vaiz­džiai pa­tvir­tin­ti dro­bu­lės au­ten­tiš­ku­mą. Ta­čiau prieš pen­kio­li­ka me­tų trys la­bo­ra­to­ri­jos ne­pri­klau­so­mai vie­na nuo ki­tos pa­skel­bė, kad ra­dio­ak­ty­vio­sios an­glies me­to­du nu­sta­ty­ta, jog dro­bu­lė da­tuo­ti­na ne anks­čiau kaip XIII ar XIV a.

Kai ku­rie moks­li­nin­kai pri­ėjo prie iš­va­dos, kad re­lik­vi­ja yra vi­du­ram­žiais su­kur­ta klas­to­tė, turino darbas iš namų pel­nin­gam pi­lig­ri­mys­tės ver­slui pa­lai­ky­ti. Ta­da Tu­ri­no kar­di­no­las Anas­ta­si­jus Al­ber­tas Ba­lest­re­ras vie­šai pik­ti­no­si, kad tuo au­di­niu kaž­kas žiau­riai pa­juo­ka­vo. Klai­din­gus m. Taip pat at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad heb­ra­jų ir ki­tų tau­tų lai­do­ji­mo apei­go­se to­kie au­di­niai kaip dro­bė nau­do­ti itin re­tai.

Skep­ti­kai tei­gia, kad at­vaiz­das ant dro­bu­lės yra plokš­čias — jei bū­tų at­si­ra­dęs turino darbas iš namų ten gu­lė­ju­sio žmo­gaus, jis bū­tų ne­to­ly­gus.

Aly­vos į dis­ku­si­ją pa­py­lė ir vie­nas iš bu­vu­sių m. Nuo­mo­nės, esą dro­bu­lė yra vi­du­ram­žių dai­li­nin­ko dar­bas, ša­li­nin­kai tei­gia, jog žy­dai sa­vo mi­ru­siuo­sius į ka­pus gul­dy­da­vo opciono prekybos sinclair ran­kas ant krū­ti­nės, o ne ant klu­bų.

Tuo tar­pu dro­bu­lės au­ten­tiš­ku­mo ša­li­nin­kų po­žiū­riu, tai, kad dro­bu­lė­je įsi­spau­dęs kū­nas yra nuo­gas, o nu­kry­žia­vi­mo žaiz­dos žio­ji ant rie­šų, o ne del­nuo­se kaip tai bu­vo vaiz­duo­ja­ma vi­du­ram­žių dai­li­nin­kų dar­buo­seliu­di­ja jos au­ten­tiš­ku­mą.

Šie­met iš­virkš­čio­jo­je dro­bu­lės pu­sė­je, kaip tik ties ta vie­ta, kur ge­ro­jo­je au­di­nio pu­sė­je ma­ty­ti Jė­zaus vei­das, ita­lų Pa­du­vos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai Giu­lio Fan­ti Džu­li­jus Fan­tis ir Ro­ber­to Mag­gio­lo Ro­ber­tas Mag­džo­las ap­ti­ko dar vie­ną žmo­gaus vei­do ir gal­būt ran­kų at­vaiz­dą.

Mykolas Drunga. Turino drobulės paslaptis II

Pa­na­šu, kad iš­virkš­čio­jo­je li­ni­nio au­di­nio pu­sė­je ras­tas blan­kus at­spau­das, su­tam­pan­tis su ge­ro­jo­je pu­sė­je ma­to­mu vei­do ant­spau­du, vėl pa­kurs­tys gin­čus, ar ši dro­bu­lė nė­ra meist­riš­ka vi­du­ram­žių klas­to­tė.

Rašyti komentarą