Tarptautinis verslas ir tarptautinė prekyba tarptautinės ekonomikos sistemoje

Pasaulinės prekybos sistemos tarptautiniame versle

Mokesčiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai mokesčiai — tai mokesčiai, kuriuos moka atskiri asmenys ir įmonės tiesiogiai iš savo gaunamų pajamų pajamų, socialinio draudimo ir pan.

pasaulinės prekybos sistemos tarptautiniame versle

Šiuos mokesčius taip pat siekiama harmonizuoti, kadangi jie tiesiogiai veikia deklaruojamas vadinamąsias keturias laisves: laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą.

Šių mokesčių harmonizavimas galėtų padėti išvengti dvigubo tarptautinio verslo apmokestinimo. Nors vyriausybės vis dažniau pripažįsta laisvos prekybos pranašumus, dar daug šalių tebesinaudoja griežtomis priemonėmis siekdamos pagerinti savo mokėjimų balansą.

Visose šalyse populiarūs importo tarifai; kai kuriose — dar ir valiutos konvertavimo kontrolė bei netarifiniai apribojimai; kitos operuoja įvairiais paslėptais importo barjerais.

Tuomet iškyla problema: kokias gi šakas vyriausybė turi apsaugoti nuo importo?

Darbų pavyzdžiai

Atsakyti į šį klausimą nelengva, nes muitai, kvotos ir kiti importo suvaržymai — lazda, turinti du galus. Sudėtingiausia prognozuoti pasaulinės rinkos paklausą ir ypač surasti prekes, kurių negamina kitos šalys.

Tačiau, pasaulyje žinomi atvejai, kai buvusios ekonomiškai atsilikusios šalys, įstatymais numatytais būdas, pasinaudodamos išvystytų šalių technologijomis bei pigia darbo jėga šalies viduje, gamina produkciją mažais kaštais ir užtvindo pasaulinę rinką pigiomis prekėmis, sukurdamos naujų industrinių šalių fenomeną. Užsienio prekybos apribojimai Užsienio prekybos apribojimai turi sąlygoti krašto ūkio plėtrą.

Jeigu perkame iš užsienio prekes, tai atiduodame savo pajamas. Pajamų praradimas mažina gyventojų perkamąją galią, smukdo gamybą, didina nedarbą. Atvirkščiai, eksportas didina pajamas, gyventojų perkamąją galią, padeda plėtoti gamybą, mažinti nedarbą. Todėl užsienio prekybos suvaržymai pirmiausiai turi paliesti prekių importą. Užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Didžiausios XV amžiaus pradžios Europos valstybės valdovas buvo ne tik puikus politikas, diplomatas, karvedys, bet ir geras ekonomistas.

Tai liudija ir derama pagarba, parodyta Vytautui Didžiajam daugelyje pasaulinės ekonominės minties studijų. Trumpai aptariant to meto užsienio prekybąbūtina pažymėti, kad Vytautas Didysis gerai suprato jos svarbą ir reikšmę. Užsienio prekyba ne tik tiekė Lietuvai reikalingas prekes, bet ir artino ją su Vakarų kultūra.

Tuometinė Lietuvos geografinė padėtis buvo labai palanki užsienio prekybai plėtoti. Valstybė užėmėm plotus nuo Baltijos iki Juodosios jūros, kuriomis iš įvairių pasaulio šalių atkeliaudavo prekės.

Tarptautinis verslas Privalumas: reali darbo aplinka Studijuojant šią studijų programą, suvokiama globalizacijos įtaka įmonių, rinkų, žmonių ir informacijos ryšiams pasaulyje, išmokstama bendrauti ir vadovauti skirtingų šalių bei kultūrų darbuotojams ir priimti tinkamus sprendimus, nuo kurių priklauso verslo sėkmė. Privalumas: patirtis užsienyje Programos studentai  vieną semestrą studijuos užsienio aukštojoje mokykloje Suomijoje, Belgijoje, Italijoje, Portugalijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje arba atliks praktiką užsienio šalies verslo įmonėje, todėl studijuojančiojo šią studijų programą pirmoji užsienio kalba — anglų. Privalumas: karjeros galimybės Absolventai bus konkurencingi darbuotojai tarptautinėje darbo rinkoje, turės įgūdžių ir praktinės patirties, reikalingos bendraujant su verslo partneriais ir klientais, pasirengę pradėti ir plėtoti savo verslą, dirbti tarptautinių verslo įmonių eksporto, tiekimo, klientų aptarnavimo, marketingo, projektų valdymo, kokybės, e. Privalumas: specializacijos Siūloma rinktis vieną iš trijų specializacijų: E. Privalumas: studijų tęstinumas Absolventai studijas galės tęsti Lietuvos ir užsienio universitetuose, siekti magistro laipsnio.

Toliau jos tęsdavo kelionę Nemuno, Dniepro, Būgos upėmis ir jų intakais. XV amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo du ryškūs prekybos centrai: Polockas ir Kaunas.

Informacija

Pastarasis pirklius traukė ypač todėl, kad čia susiėjo dvi stambios vandens kelių arterijos, kirtosi keletas svarbiausių sausumos kelių. Kaune šeimininkavo ne tik lietuviai, bet ir didelę patirtį turintys vokiečiai, kuriems čia priklausė dideli mūriniai prekių sandėliai, miesto svarstyklės.

Pagrindiniai to meto Lietuvos eksporto objektai buvo šie : žemės ūkio produktai, žvėrių ir naminių gyvulių kailiai bei odos, linai, verpalai, medis, vaškas. Importą daugiausia sudarė cukrus, druska, šilkas, gelumbė, geležis, varis bei įvairūs šių metalų opcionų prekybos kanados mokestis. Lanksčiai reguliuojant to meto prekybą, vienoms prekėms ir šalims būdavo suteikiamos maksimalaus palankumo sąlygos, o kitos būdavo apdedamos gana nemažais politika buvo plačiai taikoma Lietuvoje ir vėlesniais metais.

Suprantama, kad užsienio prekybos tai ypač neskatino, nes dėl muitų neretai prekės pasaulinės prekybos sistemos tarptautiniame versle beveik dvigubai. Po pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje dalis muitų buvo panaikinti, nebebuvo muito prekėms, keliaujančioms tranzitu.

VERSLO PLANAS//VERSLAS PRAKTIŠKAI #1

Su kaimyninėmis valstybėmis buvo sudarytos prekybinės sutartys, numačiusios tiek pirklio, tiek ir pasaulinės prekybos sistemos tarptautiniame versle prekių neliečiamybę.

Vakarų Europos kraštuose padidėjus maisto produktų paklausai, labai padidėjo ir jų eksportas iš Lietuvos.

Studijuojami moduliai

Užsienio prekybos plėtojimą stimuliavo ir XIX amžiaus antroje pusėje prasidėjęs geležinkelių tiesimas. Nemaža dalis žemės ūkio produktų šiuo transportu būdavo išvežama ne tik į Rygą, Peterburgą, bet ir į Vokietiją, kitas Vakarų Europos šalis. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacijos sąlygomis Lietuvoje buvo pritaikyta labai griežta vienpusė muitų sistema: už įvežamas iš Vokietijos prekes buvo mokami dideli muitai, o už išvežamas — visai nemokami.

Taigi, prieš pirmąjį pasaulinį karą Lietuva buvo tipiška agrarinė šalis, kurioje beveik ¾ visų gyventojų vertėsi žemės ūkiu, nors pamažu kūrėsi pramonė, daugėjo miesto gyventojų. Pagrindinės pramonės šakos, naudojusios vietinę žaliavą buvo maisto ir lengvoji. Pagrindinė Lietuvos pramonės gaminių rinka iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Rusija, taip pat eksportuota apie 80tūkst.

pasaulinės prekybos sistemos tarptautiniame versle

Į Angliją buvo išvežama tūkst, tonų linų, Vokietija buvo svarbiausia Lietuvos žąsų pirkėja; didelę paklausą turėjo sviestas, mėsos gaminiai. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuva patyrė labai didelių ekonominių nuostolių: įmonės evakuotos į Rusiją, sugriauti miestai, sudeginti kaimai. Ir visgi, didelio dėmesio verta Lietuvos Respublikos vykdyta užsienio prekybos politika.

Pasaulio ekonomikos raidos tendencijos ekonominių procesų internacionalizacija. Tarptautinės prekybos kontekstas. Pasaulinės rinkos bruožai.

Šiuo laikotarpiu mūsų krašto prekybos partneriai buvo daugiau kaip 50 šalių. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausias užsienio prekybos uždavinys buvo eksporto didinimas.

Naujai valstybei, jos netvirtai ekonomikai savo bitkoiną investuodamas 250 reikėjo užimti pasaulinėje rinkoje kad ir ne dominuojančią, bet ir ne paskutinę vietą. Eksporto prekės iš Lietuvos buvo išleidžiamos be muito mokesčių.

Naujienos Atsiradus naujosioms technologijoms, atsiveriant pasauliui, plečiantis rinkoms, tarptautiškumo sąvoka tapo įprasta kalbant apie dinamišką pasaulį. Ne paslaptis, kad būtent verslas yra jautrus bet kokiems pokyčiams, todėl versle tarptautiškumas jau irgi nėra naujovė ar būtinybė — tai tiesiog kasdienybė. Lietuvoje sparčiai kuriasi užsienio šalių įmonės, o lietuvių verslai visada atranda naujų nišų pasaulyje. Įsibėgėjus tarptautiniam verslui įmonės nori kompetentingų, tarptautinį verslą išmanančių ir specialių įgūdžių turinčių darbuotojų, todėl Kauno kolegijoje, reaguojančioje į visuomenės ir darbo rinkos poreikius, jau galima studijuoti Tarptautinio verslo subtilybes.

Valstybė rūpinosi ne tik išplėsti eksporto apimtį, bet ir visoms pagrindinėms eksporto prekėms nustatė standartus, griežtai kontroliavo, kaip jų paisoma.

Iki metų stambiausias Lietuvos užsienio prekybos partneris buvo Vokietija. Tačiau dėl politinių priežasčių užsienio prekybos santykiai su šia šalimi pablogėjoir Lietuvai teko ieškoti rinkų savo prekėms anglosaksų kraštuose.

Tarptautinis verslas ir tarptautinė prekyba tarptautinės ekonomikos sistemoje

Bet čia tarsi pasitvirtino sena tiesa: nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Lietuvai teko keisti eksporto struktūrą ir nuo grūdų pereiti prie gyvulininkystės produktų pardavimo užsienyje. Įdomu pažymėti, kad iki tol beveik neeksportavusi sviesto Lietuva per keletą metų pagal šio produkto realizavimą užsienyje užėmė trečią vietą Europoje ir penktą pasaulyje.

To meto užsienio prekyboje buvo naudojami apsaugos ir fiskalinio pobūdžio muitai. Suprantama, kad, norint apsaugoti ir stiprinti gana silpną agrarinio krašto pramonę, tai buvo būtina priemonė.

Siekiant skatinti žaliavų apdorojimą Lietuvoje, šiai produkcijos rūšiai imta taikyti išvežamuosius muitus. Trys Pabaltijo valstybės — Lietuva, Latvija, Estija- buvo susitarusios savo kraštuose įvesti Tautų Sąjungos parengtą pavyzdinę muitų tarifo nomenklatūrą, moderniausią to meto muitų įstatymą.

pasaulinės prekybos sistemos tarptautiniame versle

Tačiau metų įvykiai šį darbą nutraukė. Užsienio prekyboje buvo atsiskaitoma laisvai konvertuojama valiuta, tačiau, plečiantis įvairiems suvaržymams, imta taikyti ir kliringinius atsiskaitymus. Tokia užsienio prekybos ryšių forma buvo su Vokietija, Suomija, Italija, Vengrija.