Šventojo Rašto įkvėptumas ir tiesa

Vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją. Moters padėtis visuomenėje: (ne) lygios galimybės ir kultūra

Rita Činikienė I Per šimtmečius susiformavusios filosofinės ir teisinės idėjos skelbia visų žmonių laisvę, lygybę, atsakomybę, vienodos elgsenos su abiem lytimis ir galimybių visose gyvenimo srityse principus. Šiandieniniame Lietuvos kontekste, pasak J. Tačiau, nežiūrint to, lyčių lygybė Lietuvoje dar nėra visiškai įgyvendinta.

Statistiniai duomenys atskleidžia Lietuvoje esantį didesnį vyrų uždarbį, nei moterų[1]. Vyras, parduodamas savo darbo jėgą gauna užmokestį ir skirdamas žmonai pinigų išlaikyti šeimai, sukuria moters ekonominę priklausomybę. Moterys, dirbdamos namuose ir negaudamos atlyginimo už atliekamą darbą, įgyja žemesnį statusą visuomenėje, suteikiantį mažiau galios ir savirealizacijos galimybių. Nelygūs santykiai šeimoje sumažina moterims karjeros galimybes, tuo pačiu padidina ekonominę priklausomybę nuo vyro, sukuria sąlygas psichologiniam, fiziniam, ekonominiam ar seksualiniam smurtui atsirasti.

Pasak J. Elshtainšeima laikoma galios arena ir vyriškos lyties pranašumo bastionu, nes moters pavaldumas palaikomas per žmonos vaidmenį. Lyčių politikos ekspertai teigia, kad lyčių politikos įgyvendinimą apsunkina politiniai, instituciniai, ideologiniai ir kultūriniai veiksniai Reingardienė a.

Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą Lietuvoje, sunkinančias kultūrines priežastis. Šiuolaikinės moters padėtis laikoma krikščioniškos tradicijos požiūrio į moterį tęstinumu, nes didžiosios pasaulio religijos moteris vaizduoja kaip emocingas ir priklausomas nuo vyrų Žvinklienė Pasak M. Pavilionienėsmoteriškos lyties pavergimą ryškiausiai atskleidžia Biblija. Atlikti vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją Lietuvoje atskleidžia smurto prieš moteris atvejus — 15 procentų ištekėjusių moterų savo šeimoje nuolat patiria smurtą.

Šis rodiklis ženkliai viršija panašių tyrimų metu nustatytą smurto lygį kitose šalyse. Nors smurtas prieš moteris šeimoje laikomas slaptu reiškiniu, kadangi vyksta nematant ne šeimos nariams, bet vidutiniškai keturi penktadaliai smurto prieš moterį atvejų stebi vaikai. Asmenys, kurie matė smurtą savo tėvų šeimose, keletą kartų dažniau tampa aukomis ar smurtautojais savo santuokinėje šeimoje Tureikytė ir kt.

Prievarta laikoma kultūriniu konstruktu, apimančiu tarpasmeninę prievartą, vyrų valdžią ir lyčių vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją.

Moteriškosios lyties išnaudojimo pradžią sukūrė patricentrinė sistema, iškilusi kartu su atsiradusia privačia žemės nuosavybe ir istoriškai siekia metų. Tradicinėse visuomenėse vyravęs patriarchatas vyrui suteikė galią prieš moteris, atskleidė vyrų valdžią ir smurtą šeimyninėje sferoje. Vyrams atiteko aukštesnis socialinis statusas, sprendimų priėmimo galia bei ekonominis saugumas. Moterų galia susiejama su privačia, kultūriškai mažiau vertinama sfera. Moteris tapo objektu, paklūstančiu vyro galiai, apribota reprodukciniu ir namų šeimininkės vaidmeniu, negarantavusiu jai tokio rango, kaip vyrui — savarankiško ir pilnaverčio individo Vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją Moters atliekama emocinė veikla šeimoje remia patriarchalinį moteriškumo modelį, kuris skatina lyčių nelygybę Maslauskaitė Berger, T.

Luckman pabrėžia subjektyvias kultūros reikšmes socialiniame pasaulyje, per kurias suvokiamas pasaulis, įvardijimas individo patyrimas bei interpretuojama saviegzistencija. Kultūros kūrimo veikla analizuojama socializacijos procesu, kurio metu pasaulis pripildomas reikšmėmis, padalijama galia ir išvengiama chaoso.

Socializacijos metu sukuriamas, perduodamas ir palaikomas visuomenėje patriarchalinis šeimos modelis bei vyrų galios dominavimo santykis.

Kultūra yra simbolinė struktūra, susidedanti vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją reikšmių, kurios vartojamos sąveikoje su kitomis, formuoja gyvenimo modelius, kuria vyro ir moters santykį visuomenėje, pasitelkdamos įvairias žiniasklaidos priemones: televiziją, reklamą, spaudą.

Kultūra žmonių sąmonėje įspaudžia reikšmes, sukuria kultūrinį archyvą, iš kurio nuolat vis naujesniu pavidalu iškyla tai, kas buvo įdiegta.

vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją lich ant hinh thanh forex

Šiuolaikinėje visuomenėje žiniasklaida prisideda prie kultūros sukurtų stereotipinių — seksualios moters, globėjos bei racionalaus vyro, turinčio galią situacijos valdyme. Vaizdavimas dalyvauja galios santykiuose ir tampa lyčių vaidmenų normalizavimo ar reguliavimo forma Saukienė ; Maslauskaitė a; Tereškinas Vyrui priskiriama stebinčiojo žvilgsnio galia. Moteris įtraukiama į geismo dialektiką, ji tampa ne tik geidžiama, bet ir pati trokšta būti vyriško geismo objektu Žukauskaitė Kita vertus, karjeros moterys žiniasklaidoje vis dar siejamos su šeima ir motinyste, gyvenime neatsisakančios tradicinių vaidmenų atlikimo Maslauskaitė a, ; Tereškinas Ideologija, laikoma socialinės galios dalimi, apibrėžia situaciją ir nustato reiškinio suvokimo priežastis.

Tarptautinis direktorius Įvadas Kaip pasaulietinės Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, mes su džiaugsmu patvirtinam savo įsipareigojimą gyvajam Dievui bei Jo išganingiems tikslams per Viešpatį Jėzų Kristų. Dėl Jo mes atnaujiname savo įsipareigojimą Lozanos judėjimo vizijai ir tikslams. Tai reiškia du dalykus: Pirma, mes toliau sieksime visame pasaulyje liudyti Jėzų Kristų ir Jo mokymą.

Nors kultūriniai įsitikinimai sunkiai pasiduoda kaitai, tačiau jie kinta, priklausomai nuo visuomenės raidos, sąlygojančios socialinio gyvenimo pokyčius Valackienė, Krašenkienė ; Novelskaitė Moterų ir vyrų lygios galimybės reiškia žmogaus teisių įgyvendinimą, įtvirtintą tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Kitaip tariant, šis įstatymas užtikrina kliūčių nebuvimą nei vienai iš lyčių dalyvauti ekonominiame, politiniame bei socialiniame visuomenės gyvenime. Remiantis lyčių lygybės politika siekiama vienodo pasidalijimo valdžia, galia ir įtaka priimant svarbius sprendimus; ekonominės gerovės, moterų ir vyrų ekonominės nepriklausomybės; tolygaus pasiskirstymo pareigomis ir teisėmis šeimoje bei apsaugos nuo smurtaujančių asmenų Jankauskaitė, Mackevičiūtė Jeigu, pasak J.

Reingardienėsįstatymiškai įtvirtintas moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimas negarantuoja realios lyčių lygybės, o tik dar labiau sustiprina antagonizmą tarp lyčių ir kultūros įtvirtintus normatyvinius lyčių režimus — moteriškumą ir vyriškumą, tuomet galima kelti diskutuotiną klausimą apie tai, kaip perduodami visuomenėje vyriškumo ir moteriškumo modeliai ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas bei Lygių galimybių įstatymas pakankamai užtikrina lyčių lygias galimybes formuojant lyčių tvarką visuomenėje?

Nors Moterų ir vyrų lygių galimybiųįstatymo 7 1  straipsnio 2 punkte teigiama, kad prekių pardavėjo ar gamintojo veiksmai, suteikiantys informaciją vartotojui apie gaminius, laikomi pažeidžiantys moterų ir vyrų lygias teises, jeigu reklamuojant gaminius ir prekes, formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis laikoma pranašesne prieš kitą, o vartotojai diskriminuojami dėl jų lyties.

Tačiau meno kūriniuose, žiniasklaidoje ir reklamose pateikiami lyties ir seksualumo simboliai ne tik konstruoja normalumo kiekvienai lyčiai vaizdinius, bet atspindi tradicines moteriškumo ir vyriškumo sampratas Saukienė Moteris dažnai vaizduojama kaip gražaus, bet pasyvaus kūno, subordinuoto aktyviam vyro troškimui, objektas Jankauskaitė ; Germanavičiūtė Analizuojant Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą bei Lygių galimybių įstatymą vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją nuostatos, kurioje būtų įstatymiškai įtvirtinta vyrų ir moterų apsauga nuo smurtaujančių asmenų, ypač šeimoje.

Tarptautiniuose dokumentuose teigiama, kad smurtas prieš moteris viešajame ir privačiame gyvenime pažeidžia, riboja moterų galimybes naudotis žmogaus laisvėmis ir yra žmogaus teisių pažeidimas bei viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti lyčių lygybės tikslus.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad smurtą patiria tiek moterys, tiek vyrai. Tiktai moterys daugiau smurto patiria šeimoje, o vyrai — viešojoje sferoje Pečiūrienė — Taigi, patiriantys smurtą asmenys patenka į dviprasmišką situaciją.

Jeigu LR Konstitucijos[4] 21 straipsnyje rašoma, jog būtina užtikrinti žmogaus asmens neliečiamumą, tuomet kyla klausimas, kaip užtikrinamas moterų, patyrusių smurtą šeimoje, neliečiamumas? Atsakymo į šį klausimą ieškoma Lietuvos įstatymuose.

Tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, tiek Lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 2 punktuose  randame, kad šeimoje ir privataus gyvenimo srityse šio įstatymo nuostatos nėra taikomos. Kitaip tariant, moterų nuo smurtaujančių šeimos narių įstatymas negina. Vėl gi, įstatymuose atsižvelgiama į LR Konstitucijos 22 straipsnį, kuriame užtikrinamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas.

Nežiūrint į tai, kad abiejų įstatymų nuostatos yra suderintos su ES teisės aktais, bet vis dėl to pasigendama įstatymiškai žalios naftos prekybos strategija mcx apsaugos nuo smurtaujančių šeimos narių.

Smurtas šeimoje laikomas privačiu asmens reikalu, o ne baudžiamojo pobūdžio nusikaltimu ir žmogaus teisių pažeidimu Pečiūrienė — Kita vertus, yra paruoštas ir svarstomas Seime Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektas[4]. Jame numatyta, kad ranką prieš artimus šeimos narius pakėlę asmenys privalės laikinai išsikelti iš namų, o smurtautojui uždrausta bendrauti ir nesiartinti prie nukentėjusiojo nustatytą laikotarpį.

Smurtautojui nesilaikant šių reikalavimų, grėstų teisinė atsakomybė. Šis įstatymo projektas yra pirmasis tokio pobūdžio projektas siekiant sumažinti smurtą privačioje erdvėje. Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją ir darbo komitetas pateikė išvadas, kuriose iš esmės  pritaria vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas.

Ieškant atsakymo į klausimus, kodėl Dvejetainiai variantai singapore mas vis dar nėra realios lyčių lygybės ir ar bus apsaugotos patiriančios smurtą šeimose moterys, Seimui priėmus Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymą,  reikėtų išsiaiškinti, kas yra teisė ir kokį vaidmenį ji atlieka visuomenės gyvenime. Jeigu teisė, pasak E. Atsakant į klausimą, kokia moralės arba etikos kaina, galima teigti, kad visuomenėje moralės kaina padidėja, į pirmą vietą iškėlus tokias vertybes kaip padorumas, teisė ir teisingumas.

Viešpačiui, kurį mylime: Keiptauno tikėjimo išpažinimas

Dauguma žmonių visuomenėje dažniausiai nusižengia dėl laukiamos naudos sau. Visuomenėje nuvertinus moralės normas, atsiranda lengvesnis kelias naudos sau ieškotojams, greičiau patenkama į tam tikras struktūras, kuriose sprendimo priėmimo galia tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu pasipelnymą, populiarumą, rinkimų kovos pergalę ar panašiai.

Lietuvoje sprendimo priėmimo galia vis dar atitenka vyrams. Nors, teisėtai yra uždrausta diskriminacija dėl lyties, o lyčių lygios galimybės įteisintos įstatymiškai. Ar galima būtų teigti, kad lietuvių moralė atitinka teisingumą ir teisę? Pirma reikėtų išsiaiškinti, kokia teisinė kultūra egzistuoja Lietuvos visuomenėje? Jeigu teisinė kultūra reiškia elgesio normas, susiklosčiusias istorijos eigoje ar sukurtas visuomenės teisės srityje, tai būtų tikslinga panagrinėti teisės ir kultūros ryšį visuomenėje Nazarovienė ir kt.

III Pirmasis teisės ir kultūros ryšį pradėjo nagrinėti F. Savigny Cotterell Jo manymu, kad visuomenėje prigytų įstatymai, reikia socialinio pagrindo. Pasak Savigny, egzistuoja Tautos dvasia, kurią charakterizuoja visuomenėje ilgą laiką įsitvirtinusios vertybės bei papročiai, kurie turi atsispindėti šalies įstatymuose. Jeigu įstatymai neatitinka Tautos dvasios, tai žmonės jų nesilaikys. Pagal Savigny, galiojančios teisės normos yra papročiai ir žmonių dvasia, o oficialūs įstatymai galioja tik tiek, kiek gali juos atspindėti.

Jeigu įstatymai neatitinka Tautos dvasios, jie paprasčiausiai negalios. ImbrasaitėsSavigny teorija kėlė kai kurių neaiškumų, nenurodant, ką reikėtų laikyti papročiu, tačiau, pasitelkus Tautos dvasios perspektyvą, galima paaiškinti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo dalinį veiksnumą Lietuvoje.

Atsižvelgiant į Savigny Tautos dvasios perspektyvą, galima sakyti, kad Lietuvoje socialinį visuomenės pagrindą sudaro vis dar gajos patriarchalinės tradicijos, kurios daro nemažą įtaką šiandieninėje visuomenėje esančioms normoms ir tradicijoms. Patriarchalinė tradicija sukūrė stereotipus, vyrams priskyrusi laisvę ir racionalų mąstymo išraiškos būdą. Moterims — žemesnę būtinybės sferą ir emocionalumą Daugirdaitė ; Ślęczka Jeigu, remiantis Savigny, Lietuvos socialinis pamatas yra patriarchalinės normos, tai galima kelti diskutuotiną klausimą apie tai, ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Lygių galimybių įstatymas, taip pat ir jeigu bus priimtas  Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymas prigis Lietuvos visuomenėje?

BENDROJI ĮŽANGA

Juk šio įstatymo nuostatos įkūnija priešingas vertybes, negu tas, kurias per ilgus šimtmečius Lietuvos visuomenei diegė patriarchalinės ideologijos politika. Polemizuojant galima kelti klausimą, ar primestas kitos šalies modelis sėkmingai prigis kitoje visuomenėje, nes Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas buvo priimtas kaip būtina sąlyga, Lietuvai siekiant įstoti į ES.

Tuo labiau, kad R. O vyrų turima galia panaudojama lyčių nelygybei kurti. Lyčių lygių galimybių suvokimą apsunkina nežinojimas, socializacijoje diegtos vertybės ir normos. Švietimo sistemoje vis dar pasigendama vienodo požiūrio formavimo mergaitėms ir berniukams į lytis, lyčių santykius diegiant ir ugdant savybes, kurių prireiks jaunimui siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje, padės spręsti sunkumus, iškilusius ir šeimoje.

Lietuvoje švietimo sistema orientuota į jaunimo ruošimą segreguotai darbo rinkai.

vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją pigių pasirinkimų brokeriai

Nuo pat mažumės berniukams diegiamos savybės, kuriančios dominavimą horizonto prekybos sistema galią lyčių santykiuose, tokios kaip veržlumas, judrumas, tikslo ir pergalės siekimas. Tuo tarpu mergaitėms — pavaldumą formuojančios savybės, tokios kaip emocionalumas, švelnumas ir rūpestis.

Taip pat mokyklose nuolat kurstomas antagonizmas tarp lyčių, kuriami skirtingi vaikinų ir merginų troškimai, kurie natūralizuojami ir įsodinami į moksleivių mentalines struktūras tokiu būdu, kad apie įvairias puma prekybos sistema brazilija vėliau nepagalvojama Reingardienė Todėl nereikia stebėtis, kai jaunuoliai, baigę mokyklas, atitinkamai pasiskirsto į moteriškas ir vyriškas kaip apskaičiuoti nekvalifikuotų akcijų pasirinkimo sandorių savikainą. Stereotipiniai vaidmenys diegiami šeimoje, vėliau mokykloje, prisideda prie asmens savivokos formavimo.

Nemažą vaidmenį socializacijoje atlieka įdiegta samprata apie lyčių vaidmenis, lyčių santykius, kuriuose galia, dominavimas ir pavaldumas tampa vienu iš veiksnių, konstruojančių tarpasmeninius santykius. Per skirtingą patyrimą ir žinias prieinama prie bendro suvokimo apie tarpusavio santykius. Socializacijos eigoje įgytas patyrimas ir žinios yra viena iš sudedamųjų dalių, ant kurių kuriamas socialinis gyvenimas. Taigi, moterys ir vyrai Lietuvoje socializacijos metu internalizavo patriarchalinį modelį, kai jis valdo, o ji — paklūsta.

Nes moters biologinė struktūra nulėmė jos užimamą vietą visuomenėje ir iš to kylančią lyčių nelygybę bei moters subordinaciją vyrui. Internalizavusi šį, motinos globėjos vaidmenį, dauguma Lietuvos moterų kitokio gyvenimo nesuvokė. Tačiau visais laikais buvo moterų, kurios išsiveržusios iš privačios sferos į viešąją, pradėdavo siekti karjeros.

vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją geriausia dvejetainio pasirinkimo roboto programinė įranga

Kadangi lyčių tvarka visuomenėje yra laikoma kultūros produktu, todėl gali būti kvestionuojama ir perkuriama. Tačiau tam būtina keisti institucinį pagrindą, kuris padėtų įtvirtinti iš naujo sukurtas kultūrines normas ir padėtų keisti senąjį bei įtvirtinti naująjį individų požiūrį į moteriškumo ir vyriškumo modelius.

Socialinė kaita yra neišvengiama, todėl galima sakyti, kad atsiras galimybė įsitvirtinti ir įstatymui. Prie šios kaitos didele dalimi prisideda globalizacija, kuri pagreitina įvairios informacijos plitimą, suteikia naujų lyčių modelių pavyzdžius, kuriuos visuomenė priima arba atstumia.

Tačiau reaguoti ji privalo, nes vykstant socialinei kaitai įvairiose gyvenimo srityse, susiduriama su nauja, dar nežinoma situacija visuomenėje Vago IV XX a.

Tikėjimo išpažinimas ir raginimas veikti

Atmetęs iki tol vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją institucinės kontrolės ir įtakos formas, individas pajuto turintis savyje ir kitokių siekių, suprato, kad juos gali pats realizuoti. Individai troško studijuoti, išreikšti save profesinėje veikloje, aktyviai praleisti laisvalaikį. Žmogus sprendė pats, kas jam svarbiau, priklausomai nuo to, kokioms vertybėms jis teikė pirmenybę. Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje pradedami laužyti vyriškumo ir moteriškumo stereotipai.

Moterys išsiveržia iš privačios sferos, pradeda siekti išsilavinimo, karjeros. Keičiantis visuomenės požiūriui į lytį, lyčių vaidmenis, po truputį ryškėja didelis neatitikimas tarp moterų padėties praeities ir šiandieninėse visuomenėse.

Tradiciškai reprodukcinė funkcija vis dar siejama su moteriška tapatybe, tačiau šios funkcijos realizacijoje vis didesnę reikšmę įgyja vyras, kaip giminės pratęsimo proceso dalyvis: jis pradeda dalyvauti auginant ir socializuojant palikuonis. Teisė tampa atsaku į vykstančius visuomenėje transformacijos procesus, į technologijų, vertybių ir požiūrių kaitą bei reprezentuoja valstybės autoriteto sankcionuotą galią. Šis įstatymas, tapęs atsaku į socialinę kaitą, po truputį lėmė naują socialinę kaitą įvairiose gyvenimo srityse Vago Teisė tapo įstatymu, prie kurio išleidimo ir vėlesnių naujų įstatymo pakeitimų, didele dalimi prisidėjo Moterų informacijos centras, padedantis įgyvendinti lyčių lygių galimybių politiką, skatinant moterų pasitikėjimą savimi, šviečiant ir informuojant moteris ir vyrus lygybės klausimais Metinė ataskaita Kauno moterų draugija[6]  m.

Kauno moterų draugija didelį dėmesį skiria ne tik smurto problemos viešinimui, bet ir teikia psichologines, teisines bei socialinio darbuotojo konsultacijas moterims, patyrusioms smurtą. Moterų teisėms ginti susikūrusi vaikinas suvienija galimybių strategijų bibliją organizacijų koalicija[7] vienija Lietuvos nevyriausybines organizacijas, siekiant lyčių lygiateisiškumo. Galima sakyti, kad teisė pradedama laikyti valstybės galios įrankiu ir suprantama kaip padedanti išsivaduoti moterims ir vyrams iš kultūrinių patriarchalinių rėmų.

Moderni valstybė visuomenėje įgyja legitimios galios monopolį Cotterrel Apibendrinant galima teigti, kad kultūra, pasitelkdama žiniasklaidos priemones, formuoja reikiamus gyvenimo modelius, kuria moteriškumą ir vyriškumą. Vyrui suteikiama galingo, turinčio ekonominę nepriklausomybę bei stebinčiojo žvilgsnio pozicija, o moteris paverčiama nuolankia, ekonomiškai priklausoma nuo vyro, antrąja lytimi Beavour Lyčių lygybė Lietuvoje tik deklaratyviai grindžiama lygiomis teisėmis ir galimybėmis įvairiose gyvenimo sferose.

Remiantis F. Savigny Tautos dvasios perspektyva daroma prielaida, kad Lietuvos moterys ir vyrai socializacijos metu internalizavo patriarchalinės ideologijos sukurtus moteriškumo ir vyriškumo modelius, įteisinančius vyro dominavimą prieš moteris, leidžia paaiškinti moterų ir vyrų lygių galimybių visuomenėje egzistuojantį dalinį veiksnumą.

Vykstanti socialinė kaita teisę pavertė valstybės galios įrankiu ir tapo įstatymu, padedančiu vis labiau įtvirtinti lyčių lygias galimybes, griauti stereotipinius lyčių vaidmenis.

Moters padėtis visuomenėje: (ne) lygios galimybės ir kultūra

Teisė tampa atsaku į visuomenėje vykstančius transformacijos procesus, padeda moterims ir vyrams išsivaduoti iš internalizuotų socializacijos eigoje stereotipinių vaidmenų bei padeda iš naujo apibrėžti savo tapatumą ir lyčių vaidmenis. Literatūra: Beauvoir, Simone de.

Antroji lytis. Berger, Peter L. Socialinės tikrovės konstravimas.